Darbe vaizduojamos beždžionės kurios dūksta džiunglėse. Džiunglių gale, už upės, yra kapinės. Visas šis vaizdinys ir veiksmas vaizduoja esamoje kritinėje situacijoje gyvenančius žmones. Žmonės apeidinėja karantino reikalavimus: susitikinėja didelėmis grupėmis švęsti nereikšmingų ir reikšmingų švenčių, netaisyklingai ir „dėl vaizdo“ dėvi apsaugines kaukes, pirštines. Žmonėms yra linksma, kol jie nesupranta kokia rimta yra situacija. O deja, supranta, kokia situacija yra rimta, tik tuomet, kai miršta artimas žmogus.

Pasaulinė pandemija leido mums pajusti slogios vienatvės jėgą, kuomet ne tik fizinės, bet ir dvasinės erdvės atrodo ištuštėjusios ir spaudžiančios. Izoliuotis pradėjome ne tik likdami namuose, bet ir paskęsdami savo mintyse. Darbų cikle „Savisauga“, vaizduojamos figūros dengiančios savo veidus tokiu gestu parodančios savo pasirinkimą atsiriboti nuo žiūrovo, nuo aplink esančio pasaulio. Fizinis bei psichologinis išsekimas dažnai priveda žmogų prie užsidarymo ir slėpimosi tiek nuo pasaulio tiek nuo pačio savęs, o pandemija šį reiškinį dar labiau išryškino. Darbus kūriau pandemijos metu stebėdama kaip kinta mano draugai, kaip keičiasi mūsų ryšys.

Pasaulinė pandemija leido mums pajusti slogios vienatvės jėgą, kuomet ne tik fizinės, bet ir dvasinės erdvės atrodo ištuštėjusios ir spaudžiančios. Izoliuotis pradėjome ne tik likdami namuose, bet ir paskęsdami savo mintyse. Darbų cikle „Savisauga“, vaizduojamos figūros dengiančios savo veidus tokiu gestu parodančios savo pasirinkimą atsiriboti nuo žiūrovo, nuo aplink esančio pasaulio. Fizinis bei psichologinis išsekimas dažnai priveda žmogų prie užsidarymo ir slėpimosi tiek nuo pasaulio tiek nuo pačio savęs, o pandemija šį reiškinį dar labiau išryškino. Darbus kūriau pandemijos metu stebėdama kaip kinta mano draugai, kaip keičiasi mūsų ryšys.

An elderly woman's husband is being taken away by ambulance due to severe pneumonia. She asks the doctors to take the icon with them, just in case if they fail. Even in times like these, people still rely more on faith than on modern medicine.

Mokausi Tapybos katedroje Vilniuje. Praeitais metais pirmas semestras prabėgo įprastai. Tuo metu net nebūčiau pagalvojęs, kad netrukus teks „studentauti“, namuose. Darbo vietą įsikūriau nedidelėje virtuvės patalpoje. Maniau, kad kurti bus nelengva. Tačiau priešingai, nei tikėjausi, motyvų savo darbams radau. Supratau, kad aplinka, kuri mane supa, yra svarbus mano kasdienybės dėmuo. Mane sudomino šis santykis tarp scenografijos ir manęs paties. Pradėjau per tapybos mediją aiškintis, kas mane domina, formuoja. Buvimas namų aplinkoje tapo kažkuo daugiau - tapetai, sienos, veiksmai, kuriuos darau kasdien pavirto tapybiniais objektais. Taip pradėjau tapyti autoportretų seriją, kurią plėtoju ir dabar. Tad pirmasis karantinas savotiškai padėjo surasti tą „kelią“, kurį galėčiau išsamiau plėtoti. Dabar, situacijai dar pablogėjus, kūrybinis procesas padeda išlikti ramiam.

Mokausi Tapybos katedroje Vilniuje. Praeitais metais pirmas semestras prabėgo įprastai. Tuo metu net nebūčiau pagalvojęs, kad netrukus teks „studentauti“, namuose. Darbo vietą įsikūriau nedidelėje virtuvės patalpoje. Maniau, kad kurti bus nelengva. Tačiau priešingai, nei tikėjausi, motyvų savo darbams radau. Supratau, kad aplinka, kuri mane supa, yra svarbus mano kasdienybės dėmuo. Mane sudomino šis santykis tarp scenografijos ir manęs paties. Pradėjau per tapybos mediją aiškintis, kas mane domina, formuoja. Buvimas namų aplinkoje tapo kažkuo daugiau - tapetai, sienos, veiksmai, kuriuos darau kasdien pavirto tapybiniais objektais. Taip pradėjau tapyti autoportretų seriją, kurią plėtoju ir dabar. Tad pirmasis karantinas savotiškai padėjo surasti tą „kelią“, kurį galėčiau išsamiau plėtoti. Dabar, situacijai dar pablogėjus, kūrybinis procesas padeda išlikti ramiam.

Mokausi Tapybos katedroje Vilniuje. Praeitais metais pirmas semestras prabėgo įprastai. Tuo metu net nebūčiau pagalvojęs, kad netrukus teks „studentauti“, namuose. Darbo vietą įsikūriau nedidelėje virtuvės patalpoje. Maniau, kad kurti bus nelengva. Tačiau priešingai, nei tikėjausi, motyvų savo darbams radau. Supratau, kad aplinka, kuri mane supa, yra svarbus mano kasdienybės dėmuo. Mane sudomino šis santykis tarp scenografijos ir manęs paties. Pradėjau per tapybos mediją aiškintis, kas mane domina, formuoja. Buvimas namų aplinkoje tapo kažkuo daugiau - tapetai, sienos, veiksmai, kuriuos darau kasdien pavirto tapybiniais objektais. Taip pradėjau tapyti autoportretų seriją, kurią plėtoju ir dabar. Tad pirmasis karantinas savotiškai padėjo surasti tą „kelią“, kurį galėčiau išsamiau plėtoti. Dabar, situacijai dar pablogėjus, kūrybinis procesas padeda išlikti ramiam.

Mokausi Tapybos katedroje Vilniuje. Praeitais metais pirmas semestras prabėgo įprastai. Tuo metu net nebūčiau pagalvojęs, kad netrukus teks „studentauti“, namuose. Darbo vietą įsikūriau nedidelėje virtuvės patalpoje. Maniau, kad kurti bus nelengva. Tačiau priešingai, nei tikėjausi, motyvų savo darbams radau. Supratau, kad aplinka, kuri mane supa, yra svarbus mano kasdienybės dėmuo. Mane sudomino šis santykis tarp scenografijos ir manęs paties. Pradėjau per tapybos mediją aiškintis, kas mane domina, formuoja. Buvimas namų aplinkoje tapo kažkuo daugiau - tapetai, sienos, veiksmai, kuriuos darau kasdien pavirto tapybiniais objektais. Taip pradėjau tapyti autoportretų seriją, kurią plėtoju ir dabar. Tad pirmasis karantinas savotiškai padėjo surasti tą „kelią“, kurį galėčiau išsamiau plėtoti. Dabar, situacijai dar pablogėjus, kūrybinis procesas padeda išlikti ramiam.

„Budelis“ – tai nuoroda į visuomenines aktualijas, perteikiama per ironiją, groteską. Perteklinių poreikių srautas pandemijos kontekste kuria būseną, suvokiamą kaip savasties praradimą. Paskendęs savo aistrose, žmogus tampa budeliu pats sau. Jis keičia savo vidinį pavidalą į kenčiantį, sunkų, pritvinkusį nerimo kūną.

Tai apie atskirtį nuo hedonistiškosios gyvenimo dalies, kai žmogus nebeturi galimybės mėgautis jo teikiamais džiaugsmais. Vaizduojamas anemiškas kūnas simbolizuoja tos visuomenės dalies būseną, kuri, laikmečio priežastimi atskirta nuo malonumų, apsnūsta ir merdi.

2020 kovas. Ruošiuosi parodai „Kitimas“- kūriniuose apmąstau žmogaus išorinį ir vidinį kismą… Karantinas. Paroda nukelima. Tačiau Kitimas įvyksta… pasikeičia Pasaulis. Įvykiai pakreipia mintis apie kūną - jo efemeriškumą mūsų svajonių planuose, apie vidinius pokyčius, nukreiptus kitų naratyvų link.
Paveiksle vaizduojamas gyvenimas – tikras ir bandomas atkurti. Kai lieka tik ryškių prisiminimų džiaugsmas…

Trumpai tariant, šiais darbais nagrinėju savo ir tėvų santykį. Tėvus vaizduoju vietose, kurios taip pat ir labai yra su jais susijusios - man asmeniškai kelia daug asociacijų, kurias perteikiu ir darbuose. Tapydama, jiems skyriau atskiras drobes, taip kalbėdama ir apie tam tikrą emocinį bei fizinį atstumą. Nagrinėjau prisiminimus, kurie yra susimaišę su dabarties elementais. Noriu pabrėžti vieną aspektą - taip jau gavosi, kad šiuos darbus tapiau pirmo karantino metu, o tai vienu būdu ir pakeitė mano tapybos procesą. Studijuodama Vilniuje norėjau tapyti tėvus ir nagrinėti mūsų gyvenimą bei prisiminimus per tam tikrą atstumą. Tačiau dėl pandemijos teko grįžti namo ir šiuos darbus tapiau bendraudama su šeima, o atstumas, kurį taip intensyviai nagrinėjau darbuose, taip pat įsivyravo ir „lauke“, tam tikru būdu paveikė bendrą socialinį visų žmonių gyvenimą. Man asmeniškai, šie darbai labai asocijuojasi su šiuo uždaru laikotarpiu.

Trumpai tariant, šiais darbais nagrinėju savo ir tėvų santykį. Tėvus vaizduoju vietose, kurios taip pat ir labai yra su jais susijusios - man asmeniškai kelia daug asociacijų, kurias perteikiu ir darbuose. Tapydama, jiems skyriau atskiras drobes, taip kalbėdama ir apie tam tikrą emocinį bei fizinį atstumą. Nagrinėjau prisiminimus, kurie yra susimaišę su dabarties elementais. Noriu pabrėžti vieną aspektą - taip jau gavosi, kad šiuos darbus tapiau pirmo karantino metu, o tai vienu būdu ir pakeitė mano tapybos procesą. Studijuodama Vilniuje norėjau tapyti tėvus ir nagrinėti mūsų gyvenimą bei prisiminimus per tam tikrą atstumą. Tačiau dėl pandemijos teko grįžti namo ir šiuos darbus tapiau bendraudama su šeima, o atstumas, kurį taip intensyviai nagrinėjau darbuose, taip pat įsivyravo ir „lauke“, tam tikru būdu paveikė bendrą socialinį visų žmonių gyvenimą. Man asmeniškai, šie darbai labai asocijuojasi su šiuo uždaru laikotarpiu.

Tai darbas, atsiradęs antrojo pandemijos karantino aušroje, atliepiantis iš bejėgiškumo ir desperacijos ateinančias apokaliptines jausenas. Individualus kiekvieno žmogaus Edeno sodelis užliejamas visa naikinančiais meteoritais. Kūrinį taip pat galima skaityti ir kaip tam tikrą atminties talpyklą, kurios apima didžiąją dalį poros metų kūrybinio darbo. Šios vizualinės atminties saugyklos kviečia paveikslą stebėti aktyviai, traktuoti jį kaip rebusą, kurio kiekviena detalė atskleidžia vis kitą mikro pasakojimą. Toks metodas primena viduramžišką pasakojimo būdą vaizdais, kurie žmonėms tarnavo kaip knygos.

Tapyba apie momentus, kurie galėtų kuo ilgiau tęstis. Geras jausmas neriboti pasaulio. Pasklidus už mano ribų, pasidarė erdvu. Kai tik patirti erdvę tapo nepakankama, vėl pradėjau tapyti. Kasryt išbėgu toli, vaizdai sparčiai keičiasi, veriasi horizontai, bekelės, pušynai. Kartais reikia labai daug nubėgti, kad priartėti prie savęs. Bėgu dar. Būna, riba tarp manęs ir kelio bebėgant sunyksta. Bėgu dar. Susitapatinus su aplinka netenku rūpesčio, kokia ji savo paviršiuje: nykstanti, blaškanti, abejotina. Atsigręžus į tai, kieno vertė nekinta, nesinori paleisti. Laikau teptuką. Erdvė juda, alsuoju. Sambūvis tęsiasi.

Tapyba apie momentus, kurie galėtų kuo ilgiau tęstis. Geras jausmas neriboti pasaulio. Pasklidus už mano ribų, pasidarė erdvu. Kai tik patirti erdvę tapo nepakankama, vėl pradėjau tapyti. Kasryt išbėgu toli, vaizdai sparčiai keičiasi, veriasi horizontai, bekelės, pušynai. Kartais reikia labai daug nubėgti, kad priartėti prie savęs. Bėgu dar. Būna, riba tarp manęs ir kelio bebėgant sunyksta. Bėgu dar. Susitapatinus su aplinka netenku rūpesčio, kokia ji savo paviršiuje: nykstanti, blaškanti, abejotina. Atsigręžus į tai, kieno vertė nekinta, nesinori paleisti. Laikau teptuką. Erdvė juda, alsuoju. Sambūvis tęsiasi.

Tapyba apie momentus, kurie galėtų kuo ilgiau tęstis. Geras jausmas neriboti pasaulio. Pasklidus už mano ribų, pasidarė erdvu. Kai tik patirti erdvę tapo nepakankama, vėl pradėjau tapyti. Kasryt išbėgu toli, vaizdai sparčiai keičiasi, veriasi horizontai, bekelės, pušynai. Kartais reikia labai daug nubėgti, kad priartėti prie savęs. Bėgu dar. Būna, riba tarp manęs ir kelio bebėgant sunyksta. Bėgu dar. Susitapatinus su aplinka netenku rūpesčio, kokia ji savo paviršiuje: nykstanti, blaškanti, abejotina. Atsigręžus į tai, kieno vertė nekinta, nesinori paleisti. Laikau teptuką. Erdvė juda, alsuoju. Sambūvis tęsiasi.

Tapyba apie momentus, kurie galėtų kuo ilgiau tęstis. Geras jausmas neriboti pasaulio. Pasklidus už mano ribų, pasidarė erdvu. Kai tik patirti erdvę tapo nepakankama, vėl pradėjau tapyti. Kasryt išbėgu toli, vaizdai sparčiai keičiasi, veriasi horizontai, bekelės, pušynai. Kartais reikia labai daug nubėgti, kad priartėti prie savęs. Bėgu dar. Būna, riba tarp manęs ir kelio bebėgant sunyksta. Bėgu dar. Susitapatinus su aplinka netenku rūpesčio, kokia ji savo paviršiuje: nykstanti, blaškanti, abejotina. Atsigręžus į tai, kieno vertė nekinta, nesinori paleisti. Laikau teptuką. Erdvė juda, alsuoju. Sambūvis tęsiasi.

Teisybių daug, o tiesa yra viena. Gyvename laikais, kai kiekvienas gali skleisti savo nuomonę ir bet kokias žinias. To pasekmes ypač pajutome Covid pandemijos metu. Visi ieškojome ir bandėme suprasti tą vienintelę tiesą, paremtą objektyviais faktais ir įrodymais, tačiau ji skendo tarp alternatyvų ir melagienų. Mano darbas vaizduoja tyliai ir neužtikrintai bylojančią tiesą.

Visi mano darbai kalba bendrai apie žmogaus dvasios užsisklendimą. Izoliaciją galimą matyti ne tik kaip išorinį ir netikėtą fenomeną, bet ir kaip jau seniai vykstančius vidinius procesus, šiuo metu ypač regimus ir jaučiamus. Nusigręžti nuo žmonių, pasistatyti sieną tarp savęs ir grožio ir užverst akis į vidų - tokia yra natūrali mūsų būsena. Žmonės atsargūs ir nepatiklūs, todėl linkę bendrauti visada atrinkinėdami savo jausmus, žodžius ir elgseną - sąmoningai stebėdami save. Visą tai, tikiu, mes jaučiame visi, be išimties, todėl ir šis karantinas tėra tęsinys, o gal net ir vizualus atspindys mūsų tikros prigimties, mūsų vidinės pasaulėvokos.

Visi mano darbai kalba bendrai apie žmogaus dvasios užsisklendimą. Izoliaciją galimą matyti ne tik kaip išorinį ir netikėtą fenomeną, bet ir kaip jau seniai vykstančius vidinius procesus, šiuo metu ypač regimus ir jaučiamus. Nusigręžti nuo žmonių, pasistatyti sieną tarp savęs ir grožio ir užverst akis į vidų - tokia yra natūrali mūsų būsena. Žmonės atsargūs ir nepatiklūs, todėl linkę bendrauti visada atrinkinėdami savo jausmus, žodžius ir elgseną - sąmoningai stebėdami save. Visą tai, tikiu, mes jaučiame visi, be išimties, todėl ir šis karantinas tėra tęsinys, o gal net ir vizualus atspindys mūsų tikros prigimties, mūsų vidinės pasaulėvokos.

Visi mano darbai kalba bendrai apie žmogaus dvasios užsisklendimą. Izoliaciją galimą matyti ne tik kaip išorinį ir netikėtą fenomeną, bet ir kaip jau seniai vykstančius vidinius procesus, šiuo metu ypač regimus ir jaučiamus. Nusigręžti nuo žmonių, pasistatyti sieną tarp savęs ir grožio ir užverst akis į vidų - tokia yra natūrali mūsų būsena. Žmonės atsargūs ir nepatiklūs, todėl linkę bendrauti visada atrinkinėdami savo jausmus, žodžius ir elgseną - sąmoningai stebėdami save. Visą tai, tikiu, mes jaučiame visi, be išimties, todėl ir šis karantinas tėra tęsinys, o gal net ir vizualus atspindys mūsų tikros prigimties, mūsų vidinės pasaulėvokos.